malov

tokį sunkumą pajaučiau. ne dieną, ne savaitę, ne mėnesį ir ne daugiau. tai tapo juoda mano kasdienybė. smulkmena ar ne, man darosi vis sunkiau.
šiuo metu suspaudė širdį ir pravirkau. netikėtai pratrūkau ir pradėjo ašaros riedėti.
aš nesakysiu/neapsimesiu, kad nežinau. iš tikrųjų žinau, kokia priežastis. ir tai ne Jis.
mes kiekvienas žinome, kas mus neramina viduje. tačiau kartais pasimetame/apsimetame ir sakome, kad nežinome arba tiesiog ai, šiaip, p*.
būna.

nu kur mano neapykanta Tau, mielasis?
už ką Tavęs trokštu labiau nei kitų?
kas Tu toks esi, kad Tu taip mane trauki?
Tu jau seniai turėjai atsibosti.
be Tavęs esu ne aš.
žodžiu, Tu man viskas.

pasakysiu, kada jin ateis.
menka/didžiulė, tačiau visada miela, svarbi laimė.
nekantriai laukiu.
per ilgai viskas tęsiasi.

nenoriu skaityti vakarykščių žinučių.
draugas - tai žmogus, kuris žino tavo praeitį, tiki tavo ateitimi ir priima tave tokį, koks esi šiandien.
taip maniau, kol jin neatvėrė savo tikrosios kaukės.
tikėjau ja. maniau, turinti tik ją, vienintelę draugę.
vakar išreiškė ant manęs savo pyktį, man trūko žodžių, aš tik tylėjau.
niekada gyvenime netikėjau, jog kada nors, kas nors man pasakys “nusileisk ant žemės”.
dar iš pačios mieliausios draugės lūpų..
matyt, ji tokią nuomonę susidarius iš aplinkos.
nemaniau, kad tikės kitų žmonių nebūtų dalykų..

nebelauksiu iš tavęs nieko gero, mieloji.
nei atvirumo, nei nuoširdumo. nebetikiu tavimi, atvėrei savo tikrąjį veidą. ir man šito jau gana.
aš jau seniai kažką nujaučiau.. kažką negero. ir gavau.
matyt, nusipelniau.

viskas prasideda nuo gražių, šiltų žodžių.
tyla ir baigiame.
kartais kyla klausimų: kodėl?  kodėl? kodėl?

realiai nutarusi pamiršti žmogų, nekvaršinti galvos ir nerašyti.
tiesiog pamiršti.
ir pasisekė, buvau happy, užsiėmus kitais reikalais.
net nereikėjo priminimo užsirašyt.. pasirodo..
per sapną prisisapnavau tą žmogų. vėl sugrįžo prisiminimai, vėl ašaros, vėl dramatiškai viskas vyksta..
nėra ramybės.

kad gyvenčiau taip, kaip šiandiena amžinai.
skrajoju padebesiais, jokių rūpesčių, pamiršus visas nuoskaudas.
bet tik šiandien, blyn, tokia ale laiminga esu.

kasdien ilgiuosi Tavęs.
prisiekiau sau, kad pamiršiu.. bet pasirodo, kad kuo toliau eina dienos, tuo labiau tavęs reikia.
nepraeina, niekas negydo, užknisa.

apkalbos. apkalbos. apkalbos.
už akių vaaaarom, barstom ale žodžius nekokius. jaučiamės drąsiai, pasitikintys savimi.
o kas būtų, jeigu.. jomajo.

kartais gera pamiršti visas tas nesąmones. visą šitą sušiktą šlamštą. apie nieką galvoti. ir džiaugtis pagaliau, po velniu.
..pasiilgau.

kur tik nubėgsi, visur prapuls priešai.
sau vietos nerandu.
man trukdo eiti, aš jiems irgi.
tai kame reikalas?
kažkuris iš mūsų turi nebelikti čia.
..geriau nepasijusi.

jaučiuosi labai sukrėsta. silpna. bejėgė. o tokios nelabai kas nori matyti. jeigu tokią mato, tai jie apsimeta, kad nemato. tiesiog jiems neįdomu, svarbiausia, kad jie gerai jaustųsi.
kur ištiesta pagalbos ranka?
eh, prisiminiau du žmones. tėtis ir buvusysis. jie tokie panašūs. hee, gal kažkam galvoje skamba juokas, nes aš ką tik nusijuokiau.